Naujienos

Emocinis intelektas: kodėl svarbu jį lavinti nuo mažens?

Kas yra EQ? Daugelis žinome savo intelekto koeficientą – IQ. Tačiau vis daugiau tyrimų jį linkę nukarūnuoti ir reziumuoja, kad jis lemia tik 20 proc. sėkmingo santykio su savimi ir su pasauliu. Daug svarbesnis yra emocinis intelektas (EQ). Jis apibrėžiamas kaip gebėjimas atpažinti savo jausmus, suprasti kito jausmus, suvokti, kad emocijos gali veikti kitus žmones, taip pat priimti sąmoningus, atsakingus, pozityvius sprendimus ir įveikti sunkumus. Teigiama, kad vaikystėje atsiradę emociniai gebėjimai tampa visų vėliau įgyjamų gebėjimų pagrindu.

Suklusti pasaulį dėl pirmąkart pačioje XX a. pabaigoje amerikiečių mokslininkų aprašyto emocinio intelekto privertė psichologas ir „New York Times“ autorius Danielis Golemanas, išleidęs knygą „Emocinis intelektas“. Joje jis apibrėžė pagrindinius EQ elementus. Tai – savęs pažinimas; empatija; savireguliacija; motyvacija ir socialiniai įgūdžiai. Jis visi prisideda prie gebėjimo jaustis laimingu bei socialiai ir emociškai brandžiu.

Savęs pažinimas: aš pažįstu savo jausmus. Gebėjimas pažinti save leidžia geriau pažinti ir kitą, todėl savęs pažinimas laikomas pagrindu, ant kurio rikiuojasi kiti EQ komponentai. Tinkamų įgūdžių emociniam intelektui ugdyti vaikas gauna tuo atveju, jeigu su juo nuo mažens kalbama apie jo bei aplinkinių emocijas, jos įvardijamos, mokomasi jas tinkamai išreikšti.

Empatija: aš suprantu kito jausmus. Empatiški žmonės ne tik supranta kitų jausmus iš veiksmų, elgesio, išraiškos, bet ir geba tinkamai į juos reaguoti. Ši savybė ypatingai reikšminga mokantis kurti santykius savo socialinėje aplinkoje, palaikyti juos.

Savireguliacija: aš gebu kontroliuoti savo jausmus. Išmokus atpažinti jausmus – ir teigiamus, ir negatyvius, – taip pat juos atliepti, itin svarbu išmokti ir juos kontroliuoti, t.y., supratus savo emociją pasirinkti nuo jos nepriklausantį veiksmą. Štai kodėl EQ programose daug dėmesio skiriama emocijų atpažinimo įgūdžiams, jų raiškos būdams, kūno pojūčiams.

Motyvacija. Emocijos yra glaudžiai susijusios su motyvacija: ir vaikai, ir suaugę gali save motyvuoti tam tikram elgesiui palaikydami socialinius santykius. Aukštesniu emociniu intelektu pasižymintiems žmonėms yra būdingas sėkmingas gebėjimas motyvuoti tiek save, tiek kitus.

Socialiniai įgūdžiai. Jie apima gebėjimą megzti ir palaikyti pozityvius, kokybiškus santykius bei tarpasmeninius ryšius tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiais. Aukštesnio emocinio intelekto vaikai moka lengviau susirasti draugų, kontroliuoti savo emocijas, reaguoti į draugo jausmus. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad sugebėjimas palaikyti draugiškus santykius reikšmingai prisideda ir prie kovos su patyčiomis.

Kodėl svarbu lavinti emocinį vaikų intelektą? Pasak mokslininkų, savo jausmus atpažįstantys, juos suprantantys ir mokantys tinkamai išreikšti bei juos kontroliuoti vaikai yra kūrybingesni, dėmesingesni, geriau mokosi. Jie labiau pasitiki savimi, komfortiškiau jaučiasi pasikeitus aplinkai, geba socializuotis, rasti sprendimą konfliktinėse situacijose. Ir atvirkščiai – emocinis neraštingumas gali privesti prie depresijos, nerimo, agresyvumo ir smurto proveržių, dėmesio sutrikimų, priklausomybių, valgymo sutrikimų, kitų socialinių įgūdžių spragų.

Aukštas emocinis intelektas taip pat pripažįstamas vienu svarbiausių ateities lyderių gebėjimų, nes jį turintys žmonės yra geriau pasiruošę dirbti komandoje, moka valdyti pokyčius ir efektyviau susidoroja su  įtampa bei stresu.

„Žinoma, visų šių išvardintų savybių negali susikrauti į krepšelį kaip prekių parduotuvėje. Tai – kasdienis pastangų reikalaujantis darbas. Tačiau tyrimai rodo, jog emocinio intelekto ugdymas neabejotinai duoda grąžą tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Vaikų jausmams turi būti skiriamas ne mažesnis dėmesys nei jų žinių bagažui ir mąstymui“, – įsitikinusios pedagogės Monika ir Laura, vaikų studijos „Patirčių klasė“, orientuotos būtent į EQ lavinimą, įkūrėjos.

Susisiekite su „Patirčių klase“, jei norite daugiau sužinoti apie studijoje taikomas vaikų emocinio intelekto ugdymo metodikas bei priemones.