Naujienos

Neleiskime baimei atimti pasaulio grožio iš mūsų rankų.

Kas yra baimė?

Baimė – tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija susijusi su pastangomis išvengti šio pavojaus. Ji kyla tuomet, kai artinasi pavojus ir tai, mus skatina rasti sprendimą ar būdą kaip galime to pavojaus išvengti. Baimė klysti, baimė mirti, baimė sirgti, žmonių baimė, įvairių gyvūnų baimė, baimė dėl ateities, nežinomybės baimė tai tik maža dalis baimių, kurias šiuolaikiniai žmonės išgyvena kasdien.  Stiprus baimės jausmas pasireiškia įvairiais ūmiais pakitimais organizme: kūnas tartum sustingsta, ima drebėti, išpila šaltas prakaitas, širdis daužosi lyg pašėlus, gali norėtis bėgti ir pasitraukti nuo situacijos. Kuo labiau vengiame savo baimės tuo didesnė ji darosi. Kiekvieną kartą atsitraukus ir nesusidūrus su savo baime, ji vis didėja. Vis didėja ir plečiasi. Plečiasi kol galiausiai gali pavirsti į fobiją, kurią kontroliuoti tik dar sunkiau. Mūsų baimė tampa didesnė už mus pačius.

Kaip baime perduodame savo vaikams?

Dar kūdikystėje gauname baimių paketą iš savo mamos. Iš mamos reakcijų suvokiame kiek pasaulis yra saugus. Jei nuolatos mama išgyvena nerimą, baimę, tai natūralu jog ir vaikas taip suvoks supantį pasaulį. Vaikai stebėdami savo tėvus mato jų reakcijas į skirtingus dalykus, taigi jei mama dreba išgirdusi žaibo trenksmą, didelė tikimybė, kad vaikas taip pat sies žaibą, griaustinį tik su baime. Arba jeigu tėčio akyse pamatys išgąstį pamačius vorą, taip pat sies vorą kaip grėsmę. Nuolatos savo vaikams kartojame „nelipk, nebėk, nugriūsi“, ko pasėkoje pasėjame nesaugumo, baimės sėklą vaiko galvoje, kad šis pasaulis iš tiesų labai nesaugus. Ir neleidžiame savo vaikams patirti ir išgyventi naujų patirčių, dėl savo išgyventų patirčių.

Kaip baimės įgyjamos?

Egzistuoja ir tokios baimės, kurias mes patyrėme kartą ir bijome jos pasikartojimo. Pavyzdžiui, nėriau į vandenį ir į nosį pateko vandens, išsigandau, kad prigersiu vandens ir nuskęsiu. To pasėkoje, bijau vandens. Tai baimė, savisaugos jausmas, kuris vandenyje kitą kartą prašo elgtis atsargiau. Kartą išsigandus labai svarbu grįžti ir patirti kažkokią veiklą (šiuo atveju nėrimą į vandenį) kitu kampu. Kitaip tariant perkurti atsiminimą į malonų bei pozityvų. Taip neįvykus smagi veikla ankščiau kėlusi tiek džiaugsmo ir malonių emocijų, ir vieną kartą sukėlusi baimę gali virsti nemaloniu prisiminimu, kurį patys perduosime savo vaikams.

Ar visos baimės reikalingos?

Baimė mums suteikia savisaugos instinktą, mes saugomės galimų rizikų, todėl visų galimų baimių atsikratyti nereikėtų. Paklauskite savęs dėl savo ar savo vaikų išgyvenamų baimių kelių klausimų, kurie padės atsakyti ar jos yra reikalingos ir neturi emocinių pasekmių, ar reikia kreiptis į specialistą.

  1. Ar ši baimė tokio amžiaus vaikui yra normali? Kokie baimės/nerimo simptomai?
  2. Kaip ši baimė veikia emocinį ar socialinį gyvenimą? Ar daro įtaką mokymosi procesui?
  3. Ar baimė proporcinga esamai situacijai?

Jei pastebėjote, jog baimė yra didesnė už jus ar jūsų vaiką, yra visai neproporcinga esamai situacija ir iš tiesų trukdo gyventi, džiaugtis juo bei tyrinėti pasaulį, tuomet būtina kreiptis į specialistą.

Ką daryti su baime?

Baime galime įveikti patys. Pirmas žingsnis nebandyti su ja eiti į kovą ir per prievartą nemaloniu būdu save  versti ją nugalėti. Toks būdas nepadės. Vienintelis būdas – susidraugauti su savo baime.  Mažais žingsniais galime priimti tą baimę. Pavyzdžiui, aš bijau pelių. Mano draugė turi pelę ir aš pas ją dėl to nesilankau. Mano galimi žingsniai:

  1. Aplankyti draugę ir būti vienoje patalpoje/name su pele narvelyje.
  2. Kito apsilankymo metu aš kelias minutes stebėsiu pelės narvelį.
  3. Sekančio apsilankymo metu aš paglostysiu pelės galvą, kai draugė ją laikys,
  4. Ir taip toliau.

Tokie maži žingsniai padės susidraugauti su savo baimę neskubant ir neverčiant savęs peržengti visas įmanomas savo ribas. Galbūt vienai baimei gali užtekti tik vieno bandymo susidraugauti, kitai gali prireikti keliolikos kartų. Svarbu nei savęs nei savo vaiko negraužti ir nenusiminti, kad nepavyko iš pirmojo karto. Bandant susidraugauti su baime svarbu savęs, savo vaiko nespausti per stipriai. Vienas baimes galime tiesiog išaugti, su kitomis gyventi, su trečiomis susidraugauti.

 

Baimė reikalinga mums norint išgyventi šiame pasaulyje, tačiau neleidžiant jai atimti šio pasaulio grožio iš mūsų rankų.

Leave a Reply

Your email address will not be published.